Baigėsi katino dienos.
Jei po darbo neskubi namo daryti kitų darbų (pavyzdžiui rašyti-skaityti kažką įdomaus ir naudingo visuomenei), tenka pažadėti sau, kad padarysi tai iš ryto.
Taip ir tampama laiko šeimininkais arba JO vergais.
Ryte surinkau visus blograščius, kurių pribirėjo į komentarus ir pašto dėžutę. Dar neskelbsiu. Matau, viskas vyksta jau be mano įsikišimo.
Vienas smagiausių rašto pavyzdžių - mano klasiokės, kuri iki 10(?) klasės sėdėjo už nugaros, atsiųstas ranka prirašytų lygčių ir formulių lapas. Iš karto atsiminiau, kaip nuo jos nusirašinėdavau mokykloje. :)
Ok. Laikas į darbą.
aha, turbūt iki 10.
ReplyDelete